Uncategorized

ŽMOGUS IR ŽEMĖ.

Koks yra žmogaus ir žemės tarpusavio ryšys? Ar įmanoma šiuolaikinėmis globalizacijos sąlygomis išspręsti konfliktą tarp žmogaus privačių interesų ir žemės bei gamtinės aplinkos išsaugojimo ateities kartoms? Kaip sumažinti gamtai daromą žalą ir užtikrinti žmogaus ‘prigimtinę teisę gyventi saugioje aplinkoje? Atsakyti į tuos klausimus siekiama mano populiariai parašytoje ir plačiąjai visuomenei skirtoje knygoje „Žmogus ir žemė: konfliktai ir kompromisai“.Belieka tikėtis, kad atsiras rėmėjų, kurie galėtų paremti knygos išleidimą ir ji patiks skaitytojui.
Autorius. Mail: eduardasmonkevicius@gmail.com

Skaityti viską »

PRAVARTU ŽINOTI:ŽMOGAUS DVASINĖS VERTYBĖS

13 dalykų kurių vengia dvasiškai stiprūs žmonės
Paskelbta 2014-01-24 DELFI. 13 dalykų kurių vengia dvasiškai stiprūs žmonės2018-01-24T13:16:04+00:00 Sėkmė 14 Comments

Visais laikais žmonės labiausiai rūpinosi savo fizine sveikata ir jėgomis, tačiau dvasinė, psichinė stiprybė yra ne mažiau svarbu. Gausybė straipsnių kalba apie esmines dvasinės stiprybės charakteristikas – atkaklumą, optimizmą, ištvermę, gebėjimą parpuolus pakilti ir eiti į priekį.
Tačiau dvasios stiprybę galima apibrėžti taip pat ir identifikuojant tai, ko dvasiškai stiprūs žmonės nedaro. Čia pateiksime sąrašą, sudarytą psichoterapeutės Amy Morin, kurį papildėme ir savo pačių mintimis apie kiekvieną iš šių punktų.
Taigi ko vengia dvasiškai stiprūs žmonės?
1. Jie vengia iššvaistyti laiką gailėdamiesi savęs. Niekuomet nepamatysite stiprių žmonių, užsiimančių savigaila, besigailinčių aplinkybių ar praeities įvykių. Jie išmoko prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pasekmes, ir jie suvokia, kad gyvenimas dažnai nėra teisingas. Jie geba pasimokyti iš susiklosčiusių situacijų. Kai viskas susiklosto ne taip, kaip norėta, jų atsakas būna „Na, gerai“. Arba tiesiog: „Toliau!“
2. Jie nesuteikia kitiems žmonėms galios juos pažeminti ar priversti jaustis blogai. Jie suvokia, kad gali kontroliuoti savo veiksmus ir emocijas. Jie žino, kad jų stiprybė yra tame, kaip jie geba kontroliuoti savo atsakomąsias reakcijas.
3. Jie nevengia pokyčių. Dvasiškai stiprūs žmonės priima pokyčius ir nesibaido iššūkių. Jų didžiausia „baimė“, jei tokia iš viso yra, yra ne nežinomybė, o sąstingis ir stagnacija. Pokyčiai ir netikrumas jiems suteikia energijos bei leidžia pasireikšti geriausioms jų savybėms.
4. Jie nešvaisto energijos tam, ko negali pakeisti. Dvasiškai stiprūs žmonės nesiskundžia (ar bent jau retai skundžiasi) dėl transporto kamščių, prarasto bagažo ar ypač dėl kitų žmonių, kadangi suvokia, jog viso to negali kontroliuoti. Bet kokioje prastoje situacijoje jie įvertina, ką gali pakeisti ir imasi veiksmų.
5. Jie nešvaisto energijos stengdamiesi įtikti kitiems. Pažįstate tuos žmones, kurie amžinai nori įtikti kitiems? Arba atvirkščiai, tuos, kurie stengiasi paniekinti kitus taip įtvirtindami savo vadinamąją stiprybę? Nei vienas, nei kitas kraštutinumas nėra geras. Dvasiškai stiprus žmogus stengiasi būti geras ir teisingas, įtikti ten, kur mato esant reikalinga, tačiau nebijo pasakyti savo nuomonės. Jis geba suvokti, kad kiti žmonės gali nuliūsti dėl jo nuomonės, ir moka tinkamai išlaviruoti iš tokių situacijų.
6. Jie nebijo imtis apskaičiuotos rizikos. Dvasiškai stiprus žmogus nori imtis protingos rizikos. Tai ne tas pat, kaip stačia galva pulti rizikuoti nei neapmąstant, kokios gali būti pasekmės. Stiprūs žmonės pasvers riziką ir galia naudą, visus potencialius pavojus ir prasčiausius scenarijus prieš imdamiesi veiksmo.
7. Jie negrįžinėja į praeitį. Žinoma, praeities pamiršti negalima, kaip ir praeityje išmoktų dalykų – tačiau dvasiškai stiprus žmogus geba išvengti energijos eikvojimo praeities nusivylimams ar gražių dienų ilgesiui. Savo energiją jis paskiria dabarties ir ateities kūrimui.
8. Jie nedaro tų pačių klaidų vėl ir vėl. Juk mes visi žinome beprotybės apibrėžimą, tiesa? Tai tų pačių veiksmų kartojimas tikintis skirtingo rezultato. Stiprus žmogus prisiima visą atsakomybę už praeities elgesį ir yra linkęs mokytis iš savo klaidų.
9. Jie nepavydi kitiems sėkmės. Turi būti išties stiprus, kad gebėtum nuoširdžiai džiaugtis kitų sėkme. Dvasiškai stiprūs žmonės tai geba. Jie nepavydi ir nesipiktina (nors gali pasižymėti sau, ką tas žmogus padarė teisingai, kad iš jo pasimokytų). Jie nori energiją skirti sunkiam darbui ir savo pačių sėkmei bei neieško lengviausių kelių.
9. Jie nepavydi kitiems sėkmės. Turi būti išties stiprus, kad gebėtum nuoširdžiai džiaugtis kitų sėkme. Dvasiškai stiprūs žmonės tai geba. Jie nepavydi ir nesipiktina (nors gali pasižymėti sau, ką tas žmogus padarė teisingai, kad iš jo pasimokytų). Jie nori energiją skirti sunkiam darbui ir savo pačių sėkmei bei neieško lengviausių kelių.
10. Jie nepasiduoda pralaimėję. Kiekvienas pralaimėjimas yra kartu ir proga pasitaisyti. Net garsiausi vadovai sako, kad pačioje pradžioje patyrė daug pralaimėjimų. Dvasiškai stiprūs žmonės nebijo vėl ir vėl pralaimėti, jei tik reikia, svarbu tai, kad mokymasis iš klaidų galiausiai padeda jiems pasiekti tikslų.
11. Jie nebijo būti vieni. Dvasiškai stiprūs žmonės mėgaujasi vienatvėje praleistu laiku. Jį panaudoja savirefleksijai, planavimui, jėgoms kaupti. Jie nepriklauso nuo kitų, kad būtų laimingi – jie gali būti laimingi tiek su kitais, tiek vieni.
12. Jie nemano, kad pasaulis jiems ką nors skolingas. Šiandieninėmis ekonominėmis sąlygomis vadovai ir darbuotojai ima suvokti, kad pasaulis nėra skolingas jiems algą ar patogų gyvenimą, nepriklausomai nuo jų pasiruošimo ir išsilavinimo. Dvasiškai stiprūs žmonės į pasaulį įžengia pasiruošę sunkiai dirbti ir būti įvertinti pagal nuopelnus.
13. Jie nelaukia rezultatų iškart. Ar tai būtų treniruočių planas, ar mitybos režimas, ar naujo verslo pradžia, dvasiškai stiprūs žmonės žino, kad rezultatų gali tekti palaukti. Savo energiją ir laiką jie skiria pamatuotomis dozėmis ir švenčia kiekvieną įveikto kelio etapą. Jie suvokia, kad didžiuliams pokyčiams reikia laiko.
O jūs ar turite užtektinai dvasinės stiprybės? Ar reikia padirbėti su kuriais nors iš šių punktų?
Šaltinis: delfi.lt
Panašūs rašiniai: 7 gerų darbų savisaugos taisyklės, 50 sėkmingų žmonių įpročių, 50 Jūsų protą išlaisvinančių klausimų

Skaityti viską »

PUBLIKACIJOS KOMENTARAI

Pagaliau atlikus išsamų ir objektyvų tyrimą apie galimai buvusius piktnaudžiavimus teise ir korupciją vykdant žemės reformą ir įgyjant nuosavybėn valstybinę žemę visuomenei bus pateikta informacija kokia yra šiuo metu reali situacija žemės ūkyje. Jau vien tokios informacijos paviešinimas, įvardijant galimai kaltus asmenis ir valstybės institucijas, net netaikant teisinės atsakomybės būtų efektyvi prevencinė priemonė, užkertanti kelią pažeidimams ir skatinanti taisyti įstatymų trūkumus bei tobulinti žemės ūkio teisinį reguliavimą

Landsbergis parašė laišką Karbauskiui (1043) Jurga TvaskienėPolitikos aktualijų žurnalistė 2018 m. sausio 19 d. DELFI

Skaityti viską »

ŽEMĖS PIRKIMAS

170 ha turintis Mantas nebegali pirkti žemės: dvigubi standartai ar įstatymo klaida?

Kol vienas didžiausių Lietuvos žemvaldžių Ramūnas Karbauskis valdo 22 tūkst. hektarų žemės, ūkininkas Mantas iš Šiaulių turi vos 170 hektarų ir daugiau negali…

Komentaras: Įstatymas taisytinas, tačiau niekas netrukdo jaunam ūkininkui išsinuomoti tuos 30 ha kol bus pataisytas įstatymas.

15min.lt 2018-01-12|Autorius: Jurgita Lapienytė

.

Skaityti viską »

NEPRIKLAUSOMYBĖS PAMOKOS

NEPRIKLAUSOMYBĖS PAMOKOS: kaip nekilnojamas turtas Žemė virto kilnojamu turtu ir žemgrobių nuosavybe.
SKAITYTI:
Žemės grąžinimas: teisybės atkūrimas, virtęs
dešimtmečių skandalu
J U R G A T V A S K I E N Ė
(Sutrumpintas)
1991 metų birželio 18 dieną Aukščiausioji Taryba/Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“.
Jis turėjo atkurti teisybę: teisėtiems savininkams grąžinti sovietmečiu atimtą nuosavybę.
Tačiau klausimas nebaigtas spręsti iki šiol.Turėtos nuosavybės perkėlimą, grąžinant žemę ne toje vietoje, kur valdytas turtas, bet kitose
vietovėse, įtakingiesiems – gražiausiuose ir brangiausiai vertinamuose Lietuvos kampeliuose, DELFI
pašnekovai vadino didžiausia klaida, atvėrusią kelius piktnaudžiavimams bei stabdžiusia teisingumo
atkūrimą. Teisėtų savininkų lūkesčius žadėta išpildyti iki 2004 metų, tačiau ir šiandien yra žmonių, negalinčių
susigrąžinti tėvų ar senelių valdytos žemės.
DELFI siūlo prisiminti, kaip Nepriklausomybę atgavusi Lietuva sprendė žemės grąžinimo klausimą. Estijoje ir
Latvijoje priimtame įstatyme, kitaip nei Lietuvoje, buvo įtvirtintas reikalavimas, kad ūkio kūrėjas turi
gauti raštišką buvusių žemės savininkų sutikimą. Lietuvoje vyko kitaip.
1991 metų birželio 18 dieną AT/AS priimtame įstatyme „Dėl piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ atsirado nuostata,
leidžiami teisėtiems žemės savininkams, nesusigrąžinant nuosavybės toje vietoje, kur ji buvo,
persikelti sklypus. Kaip praėjusiais metais interviu „Telšių žinioms“ sakė ekspremjeras Gediminas Vagnorius, 1991-
aisiais AT/AS „padarė klaidą, kada vykdant žemės reformą leido kilnoti žemę“. „Tuomet kaip Vyriausybės vadovas siūliau neleisti taip daryti, o verčiau grąžinti žemę savininkams toje vietoje, kurioje jie ją turėjo. Tokiu atveju patys savininkai būtų galėję vėliau ją parduoti ir
nusipirkti kitoje vietoje. Bet vėlgi, AT/AS balsuojant, laimėjo populistinė kryptis, dėl kurios iki šiol
žemės reforma nėra užbaigta“, – pažymėjo jis.
2003-aisiais politikai konstatavo: „1997 metais priimta Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisa, numačiusi, kad teisę į
paveldimą žemę piliečiai gali perleisti kitiems asmenims, jei šie yra Lietuvos
piliečiai, sudarė sąlygas plataus masto korupcinio pobūdžio reiškiniams, o
pareigūnams atvėrė galimybes savo tiesiogines pareigas ir turimą informaciją
panaudoti asmeninio neteisėto turtėjimo tikslams, kai ne eilės tvarka sau,
giminėms ar tarnybiniais ryšiais bei pažintimis susietiems asmenims buvo
atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius“.

Skaityti viską »

GYVENIMO PRASMĖ

Gyvenimo prasme

Skaityti viską »

NUOMONĖ-žemės perdavimas savivaldybėms

Prezidentūra ir kai kurie asmenys nepritaria savivaldybių teritorije esančią valstybinę žemę perduoti savivaldybėms, nes baiminasi, kad valstybė prarastų žemės kontrolę, tai paskatintų korupciją ir savivaliavimus. Tačiau valstybinę žemę patikėjimo teise perdavus valdyti savaldybėms jos savininkas išlieka valstybė. Svarbu tiktai įstatyme nustatyti griežtą valstybinę kontrolę ir atsakomybę už tinkamą žemės nzudojimą ir apsaugą, taip pat valstybės institucijos teisę panaikinti neteisėtus savivsldybių sprendimus.

Skaityti viską »

KOMENTARAS-ŽMOGAUS TEISĖS

Ar viešas asmuo turi teisę ginti savo garbę ir orumą nuo šmeižto ir įžeidimų? Seimui priėmus Civilinio kodekso papildymą apie viešojo asmens teisę reikalauti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo jeigu viešai arba per žiniasklaidos priemones buvo paskelbtos žinios, žeminančios jo garbę ir orumą,sukėlė kai kurių žurnalistų ir kitų asmenų priešingą reakciją, tarsi būtų pasikėsinta į spaudos ar nuomonės laisvę. Ko taip sunerimo ir net įniršo šie asmenys? Jeigu viešojo asmens kritika būtų objektyvi ir konstruktyvi, be faktų išgalvojimų ar iškraipymų, neįžeidžiant viešojo asmens ir nežeminant jo orumo, jokių problemų nekiltų. Viskas priklauso nuo kritikuojančiojo asmens moralės nuostatų ir kultūros. Priešingu atveju negalima atimti iš viešojo asmens, kuris kartu yra ir privatus asmuo ir turi taip pat privatų gyvenimą, teisės ginti teime savo garbę ir orumą ir reikalauti atlyginti padarytą jam žalą.Taip yra visame civilizuotame pasaulyje ir tai nelaikoma spaudos ar nuomonės laisvės suvaržymu.

Skaityti viską »

AR CIVILIZACIJA SAUGO NUO GAMTOS STICHIJŲ?

Perskaitęs R. ZEMKAUSKO straipsnį „Apie gamtos prieglobstį ir kitokias baisybes“ (Žurnalas IQ LIFE, 2016 m. Nr 6 (41), p. 20 ), noriu pasidalinti ir savo įžvalgomis. Autorius rašo, kad posakiai „gamtos prieglobstis“, „motina gamta“, „gamta-mūsų namai“ ir kt., yra tik nuvalkiotos ir keistos klišės, nes tik civilizacija o ne gamta garantuoja saugų prieglobstį nuo bado, stichijų ir pavojų. Su tuo negaliu sutikti. Visų pirma, žmones gyvena ne kosmose ar beorėje erdvėje, bet ant žemės ir yra veikiami konkrečios gamtinės aplinkos. Gyventi, patenkinti savo poreikius ir vystytis žmonės gali tik dėka žemės ir gamtos teikiamų gėrybių. Todėl autoriaus kritikuojami posakiai turi gilią moralinę (dorovinę) prasmę ir nereikėtų jų taip nuvertinti. Antra, civilizacija pati atsirado gamtinės aplinkos ir žmonijos vystymosi dėka. Tačiau civilizacija dar negali visiškai apsaugoti žmonių nuo klimato kaitos padarinių, audrų, potvynių, uraganų ir kitokių gamtos stichijų. Gamtos teršimas, niokojimas ir kitokia neapgalvota ar savanaudiška žmogaus veikla dažnai ir sukelia tokias gamtos anomalijas.Todėl sutinku su autoriumi, kad tik žmoniškumas (bet ne civilizacija) mus verčia gerbti, saugoti ir mylėti gamtą.

Skaityti viską »

KONSULTACIJA :žemės iki 10 ha įsigijimas.

Dažnai gaunu klausimus ar asmenys, siekiantys įsigyti žemės ūkio paskirties žemės iki 10 ha privalo būti ūkininkai ir gauti Nacionalinės žemės tatnybos (NŽT) leidimą?  Paaiškinu, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kurios plotas neviršija 10 ha arba prie turimos žemės papildomai perkant žemės sklypą, jeigu abiejų žemės sklypų bendras plotas neviršija 10 ha, turi asmenys, nebūdami ūkininkai, kvalifikacinių įgūdžių iš jų nereikalaujama ir NŽT leidimo pirkti tokią žemę nsreikia. Užpildoma tik nustatytos formos deklaracija. Be go,  pirmumo teisę įsigyti tokią žemę turi asmenys , kurių žemės sklypas yra įsiterpęs tarp parduodamos valstybinės ar privačios žemės sklypų arba ribojasi su tais sklypais.

Eduardas Monkevičius

 

?

Skaityti viską »