Žemės saugiklių įstatymas.

Nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę įgijimo sąlygas ir tvarką, taip pat ribojimus bei draudimus reglamentuoja specialus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas.[1] Įstatymu siekiama išspręsti įsisenėjusias ir nuo Lietuvos nepriklausomybės  atkūrimo laikų  neišspręstas socialines problemas.  Mūsų nacionalinis turtas-žemės ūkio paskirties žemės plotai dažnai buvo naudojami ne pagal  paskirtį, arba apskritai nenaudojami,  apleisti ir dirvonuoja, tuo tarpu kai  išsivysčiusiose Vakarų valstybėse jos katastrofiškai trūksta. Didelius plotus tokios žemės  pigiai supirko  ne žemdirbiai, bet  fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie neketino jos dirbti, o siekė investuoti savo kapitalą į žemę, didinti jos kainą ir monopolizuoti žemės rinką, o kai laisvos žemės nebeliks, ją brangiai perparduoti arba išnuomoti. Nežiūrint į tai, kad įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas buvo ribojamas iki 500 ha  vienai šeimai, supirkėjai įsigudrino apeiti  šį draudimą ir  per jų įsteigtas bendroves ir įmones, kurių akcininkai ar dalininkai neretai buvo tie patys  tiek Lietuvos, tiek ir užsienio valstybių  piliečiai ir supirkti tūkstančius hektarų   žemės. Skaitykite toliau →

Vadovėlyje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas ir Konstitucinio Teismo doktriną, taip pat į pastaruoju metu įvykusius esminius žemės santykių teisinio reguliavimo  pokyčius, sistemingai ir  nuosekliai  aiškinami  Žemės teisės, kaip  nacionalinės teisės šakos, pagrindiniai teisiniai institutai, jos funkciniai ryšiai su konstitucine, administracine, civiline teise, Lietuvos ir Europos Sąjungos aplinkos teise. Aiškinamos žemės ir gamtinės aplinkos santykių teisinio reguliavimo ir administravimo, viešojo ir privataus interesų   konfliktų derinimo problemos bei jų sprendimo galimybės globalizacijos sąlygomis. Pateikiama žemės nuosavybės ir naudojimo pažeidimų prevencijos, teisinės atsakomybės taikymo ir ginčų sprendimo administracinės bei teisminės praktikos  apžvalga.

Skiriamas pirmiausia studentams, kurie  Žemės teisės dalyką studijuoja nuolatinių, ištęstinių ir nuotolinių studijų būdu. Tačiau gali būti naudingas ir   aplinkosaugos, žemės ir miškų ūkio ir kt., praktiniams darbuotojams, kaip komentaras sprendžiant praktines žemės  teisės taikymo bei  administravimo problemas. ( Vilnius: Registrų centras, 2014)

A u t o r i u s Eduardas Monkevičius