NEPRIKLAUSOMYBĖS PAMOKOS

NEPRIKLAUSOMYBĖS PAMOKOS: kaip nekilnojamas turtas Žemė virto kilnojamu turtu ir žemgrobių nuosavybe.
SKAITYTI:
Žemės grąžinimas: teisybės atkūrimas, virtęs
dešimtmečių skandalu
J U R G A T V A S K I E N Ė
(Sutrumpintas)
1991 metų birželio 18 dieną Aukščiausioji Taryba/Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“.
Jis turėjo atkurti teisybę: teisėtiems savininkams grąžinti sovietmečiu atimtą nuosavybę.
Tačiau klausimas nebaigtas spręsti iki šiol.Turėtos nuosavybės perkėlimą, grąžinant žemę ne toje vietoje, kur valdytas turtas, bet kitose
vietovėse, įtakingiesiems – gražiausiuose ir brangiausiai vertinamuose Lietuvos kampeliuose, DELFI
pašnekovai vadino didžiausia klaida, atvėrusią kelius piktnaudžiavimams bei stabdžiusia teisingumo
atkūrimą. Teisėtų savininkų lūkesčius žadėta išpildyti iki 2004 metų, tačiau ir šiandien yra žmonių, negalinčių
susigrąžinti tėvų ar senelių valdytos žemės.
DELFI siūlo prisiminti, kaip Nepriklausomybę atgavusi Lietuva sprendė žemės grąžinimo klausimą. Estijoje ir
Latvijoje priimtame įstatyme, kitaip nei Lietuvoje, buvo įtvirtintas reikalavimas, kad ūkio kūrėjas turi
gauti raštišką buvusių žemės savininkų sutikimą. Lietuvoje vyko kitaip.
1991 metų birželio 18 dieną AT/AS priimtame įstatyme „Dėl piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ atsirado nuostata,
leidžiami teisėtiems žemės savininkams, nesusigrąžinant nuosavybės toje vietoje, kur ji buvo,
persikelti sklypus. Kaip praėjusiais metais interviu „Telšių žinioms“ sakė ekspremjeras Gediminas Vagnorius, 1991-
aisiais AT/AS „padarė klaidą, kada vykdant žemės reformą leido kilnoti žemę“. „Tuomet kaip Vyriausybės vadovas siūliau neleisti taip daryti, o verčiau grąžinti žemę savininkams toje vietoje, kurioje jie ją turėjo. Tokiu atveju patys savininkai būtų galėję vėliau ją parduoti ir
nusipirkti kitoje vietoje. Bet vėlgi, AT/AS balsuojant, laimėjo populistinė kryptis, dėl kurios iki šiol
žemės reforma nėra užbaigta“, – pažymėjo jis.
2003-aisiais politikai konstatavo: „1997 metais priimta Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisa, numačiusi, kad teisę į
paveldimą žemę piliečiai gali perleisti kitiems asmenims, jei šie yra Lietuvos
piliečiai, sudarė sąlygas plataus masto korupcinio pobūdžio reiškiniams, o
pareigūnams atvėrė galimybes savo tiesiogines pareigas ir turimą informaciją
panaudoti asmeninio neteisėto turtėjimo tikslams, kai ne eilės tvarka sau,
giminėms ar tarnybiniais ryšiais bei pažintimis susietiems asmenims buvo
atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius“.

Komentarai

  1. Eduardas Monkevičius: spalio 18, 2017 17:05

    Visas straipsnis: „Delfi“ 2017 m. rugsėjo 6 d.

Rašyti komentarą

Vardas*

El. paštas*

Tinklapis