Knyga apie P.Leoną ir LTD istoriją

PETRAS LEONAS. TEISINIS PALIKIMAS IR DABARTIS. Straipsnių rinkinys. Vilnius: Justitia, 2019 m,

               Sudarytojo žodis. Leidinys skirtas iškilios asmenybės-žymaus tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, dar vadinamo „Lietuvos sąžine“, prof. dr. Petro Leono 150-osioms gimimo metinėms ir atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti. Petro Leono gyvenimas, kūryba ir veikla ištisai buvo skirti Lietuvos valstybingumo, jos teisinės sistemos atkūrimui ir vystymui. Tad simboliška, kad šis leidinys, kurio tikslas plėtoti ir įgyvendinti Petro Leono demokratijos, humanizmo ir teisingumo idėjas, išleistas švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejų. Leidinį sudaro 5 dalys, jis iliustruotas Petro Leono gyvenimo ir veiklos nuotraukomis. Pirmoje dalyje publikuojami mokslo atstovų ir praktikų, tyrinėjusių prof. Petro Leono gyvenimą ir kūrybą, straipsniai ir prisiminimai. Antrąją dalį sudaro studijos ir straipsniai, plėtojantys Petro Leono idėjas, atsižvelgiant į nūdienos aktualijas, teisinės valstybės kūrimo, vietos savivaldos raidos, prigimtinių žmogaus teisių įgyvendinimo, visuomenės teisinio švietimo ir kt. problemas. Trečioje dalyje publikuojami įvairiuose leidiniuose skelbti Petro Leono straipsniai, kurie aktualūs ir dabar, įgyvendinant demokratijos ir teisingumo principus, žmogaus teises ir laisves, ugdant pilietinę visuomenę, jos teisinę sąmonę ir kultūrą. Ketvirtoje ir penktoje dalyse publikuojama Lietuvos teisininkų draugijos (LTD) ir jos Kauno skyriaus atkūrimo ir veiklos istorija. Petras Leonas buvo LTD įkūrėjas jos pirmininkas, aktyviai reiškėsi draugijos veikloje, todėl siekta parodyti, kad draugijos idėjos ir principai sėkmingai įgyvendinami atkurtoje Lietuvos valstybėje. Leidinio sudarytojas, redaktorių kolegija ir LTD Kauno skyrius nuoširdžiai dėkoja jo rėmėjams ir talkinusiems asmenims, be kurių paramos jis vargu ar būtų galėjęs išvysti dienos šviesą.

Prof. dr. Eduardas MONKEVIČIUS, leidinio bendraautorius, sudarytojas, redaktorių kolegijos pirmininkas.

Amazonės džiunglių gaisrai-žmogaus savanaudiškumo padarinys

Amazonės džiunglių gaisrai Brazilijoje 2019 m. sunaikino tūkstančius ha vertingo miško, žuvo neįkainojamą vertę turinčios augalijos ir gyvunijos rūšys, sunaikinta gausi biologinė įvairovė. Vietos gentys buvo priverstos palikti savo gyvenamąsias vietas, liko be pastogės ir maisto. Tai dar labiau padidino Brazilijos gyventojų skurdą, pagilino socialinius konfliktus. Apie tai pranešta ir Lietuvos žiniasklaidoje, kalbėta TV laidose. Mokslininkų nuomone tai globali pasaulinės reikšmės ekologinė katastrofa, nes Brazilijos džiunglės laikomos “pasaulio plaučiais”kurie filtruoja masinę oro taršą ir įtakoja klimato kaitos procesus.Reikia sutikti su mokslinikų nuomone, kad planetos žaliųjų plotų sunaikinimas yta klimato kaitos padarinys. Sunku patikėti, kad tai savaiminis ar atsitiktinis Amazonės džiunglių gaisras. Tuo labiau, kad toks gaisras kilo jau ne pirmą kartą. Galimai tai tyčinis padegimas savanaudišku tikslu-siekiant kuo daugiau džiunglių plotų panaudoti žemės ūkyje, miestų, gyvenviečių, infrastruktūros plėtrai ar kitoms  privačių kompanijų ar korporacijų reikmėms. Paradoksalu bei neįtikėtina, kad net XXI amžiuje kartojasi istorija, kuomet Pietų Amerikos kolonizatoriai sunaikino didžiulius džiunglių plotus ir išnaikino ištisas indėnų gentis, siekdami prievarta pasisavinti džiunglių žemes ir jų gyvenamąsias vietas. Sunku suprasti ir Brazilijos vyriausybę, kuri atsisakė tarptautinės pagalbos ir paramos arba iškėlė sąlygą, kad tomis lėšomis disponuotų pati vyriausybė. Tačiau kokia garantija, kad tos lėšos bus panaudotos pagal paskirtį, o ne išgrobstytos ar panaudotos kitais tikslais.? Atsižvelgiant į tai kad tokie gaisrai yra ne vien tiktai Brazilijos vidaus reikalas, bet pasaulinės reikšmės problema, būtinas tarptautinių organizacijų įsikišimas, siekiant išsiaiškinti gaisrų priežastis ir įgyvendinti jų prevencijos priemones.

LIETUVOS SĄJŪDŽIUI-30 ”JIE KŪRĖ NEPRIKLAUSOMĄ LIETUVĄ”

                                                  Įžvalgos ateičiai.

Geriausias Lietuvos valstybės, jos Konstitucijos ir teisinės sistemos kūrėjų atminimas ir įamžinimas yra Lietuvos Sąjūdžio idėjų ir veiklos principų įgyvendinimas bei tęstinumas mūsų dienomis. Aukščiausias jo tikslas buvo sukurti demokratinę, teisinę, visuotinės gerovės Lietuvos valstybę, kurio turime siekti ir mes. Prisiminkime Konstitucijos 2 str., kuriame parašyta“Lietuvos valstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso tautai.“ Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mūsų valstybę kuria atskirai paėmus ne tik Seimas ar Vyriausybė, ar Partijos ar žmonių grupės, bet pirmiausia Lietuvos tautą sudaranti visuomenė visumoje. Nuo visuomenės sąmoningumo, socialinio aktyvumo, pilietiškumo, meilės ir pasiaukojimo savo Tėvynei labai daug priklauso, kokia bus ateityje mūsų valstybė ar bus gerbiamos ir saugomos žmogaus teisės ir laisvės, garbė ir orumas. Turime daug gražių mūsų visuomenės geranoriškumo, pagarbos ir užuojautos kitam žmogui, patriotizmo pasireiškimo pavyzdžių. Tai visuomenės lėšų aukojimas seneliams ir neįgaliems vaikams, bendruomeninių globos namų vaikams steigimas ar jų auklėjimas šeimose, savanoriška jaunuolių ir kitų asmenų tarnyba Lietuvos kariuomenėje, Šaulių sąjungoje, atskirų bendruomenių aktyvi veikla ginant savo teises ir kt. Tačiau esama dar daug negatyvo mūsų visuomenėje : susipriešinimo, žmogaus garbės ir orumo pažeidimų, siekio pažeminti kitą ar iš jo išsityčioti, bet kokia kaina, nesiskaitant su priemonėmis, įgyvendinti savo egoistinius savanaudiškus poreikius. Tas negatyvas pirmiausia sklinda nuo politikų, plačiai ir su mėgąvimusi skleidžiamas žiniasklaidoje, daro neigiamą įtaką visuomenėje ir ypač mūsų vaikams. Prisiminkime, kad vaikai ir jaunoji karta ima pavyzdį iš suaugusiųjų. Didelę žala daro žmogaus ar bendruomenės vis dar pasitaikantys teisių ir laisvių, garbės ir orumo pažeidimai, įvairūs nusikaltimai prieš žmogų ir visuomenę. Pirmaeilis uždavinys kuriant demokratinę, teisinę ir visuotinės gerovės Lietuvos valstybę yra visuomenės sąmoningumo, moralinių dorovinių vertybių, pilietiškumo, patriotizmo ir aktyvumo ugdymas, žmogaus teisių ir laisvių, garbės ir orumo, bet kokių negatyvių reiškinių viešinimas ir viešas pasmerkimas įvairiomis įmanomomis priemonėmis. Praktika parodė, kad viešumas yra labai efektyvi priemonė kovojant su įvairiomis negerovėmis. Tokiu būdu, visuomenės politinis, socialinis ir teisinis švietimas įgauna naują prasmę ir reikšmę mūsų dienomis. Ypač didelę reikšmę turi Trečiojo amžiaus universitetai, kurių klausytojai yra įvairių socialinių sluoksnių ir įvairaus amžiaus bei išsilavinimo klausytojai. Svarbu tiktai kad būtų panaudotos įvairios visuomenės švietimo formos: paskaitos , seminarai, diskusijos, o jų turinys būtų tiesiogiai susietas su konkrečios visuomeninio gyvenimo problemos nagrinėjimu. Teisinio švietimo metu svarbu dar ne tik aiškinti konstituciją, įstatymus, žmogaus teises bei pareigas, bet ir jų įgyvendinimo problemas, tarptautinių ir Lietuvos teismų praktiką. Eduardas Monkevičius

Žiniasklaidos laisvė ir atsakomybė

Visiškai pritariu pasiūlymui griežtinti žiniasklaidos priemonių socialinę ir teisinę atsakomybę, už publikacijų turinį, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti žodžio ir spaudos laisve, pataikauti ir tarnauti atskirų verslo grupių ir partijų interesams, skleisti dezinformaciją ir klaidinti visuomenę, tyčiotis iš privačių ir viešųjų asmenų ar juos visaip žeminti. Atėjo laikas kultūringai žiniasklaidai, teikiančiai prioritetą moralinėms dorovinėms vertybėms, skatinančios visuomenės ir ypač jaunimo dvasinį tobulėjimą. delfi.lt Bakas siūlo nedelsiant griežtinti licencijas žiniasklaidai ir parengti civilinio turto konfiskavimo įstatymą Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas dalinosi pasiūlymais, kuriuos, jo nuomone, reikėtų nedelsiant įgyvendinti, kad ateityje pavyktų apsaugoti visuomenę nuo niekam neatskaitingų neteisėtą įtaką darančių galios centrų.

Ar viešas asmuo turi teisę ginti savo garbę ir orumą nuo šmeižto ir įžeidimų? Seimui priėmus Civilinio kodekso papildymą apie viešojo asmens teisę reikalauti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo jeigu viešai arba per žiniasklaidos priemones buvo paskelbtos žinios, žeminančios jo garbę ir orumą, sukėlė kai kurių žurnalistų ir kitų asmenų priešingą reakciją, tarsi būtų pasikėsinta į spaudos ar nuomonės laisvę. Ko taip sunerimo ir net įniršo šie asmenys? Jeigu viešojo asmens kritika būtų objektyvi ir konstruktyvi, be faktų išgalvojimų ar iškraipymų, neįžeidžiant viešojo asmens ir nežeminant jo orumo, jokių problemų nekiltų. Viskas priklauso nuo kritikuojančiojo asmens moralės nuostatų ir kultūros. Priešingu atveju negalima atimti iš viešojo asmens, kuris kartu yra ir privatus asmuo ir turi taip pat privatų gyvenimą, teisės ginti teisme savo garbę ir orumą ir reikalauti atlyginti padarytą jam žalą. Taip yra visame civilizuotame pasaulyje ir tai nelaikoma spaudos ar nuomonės laisvės suvaržymu.

Nuomonė-žemės perdavimas savivaldybėms

Prezidentūra ir kai kurie asmenys nepritaria savivaldybių teritorije esančią valstybinę žemę perduoti savivaldybėms, nes baiminasi, kad valstybė prarastų žemės kontrolę, tai paskatintų korupciją ir savivaliavimus. Tačiau valstybinę žemę patikėjimo teise perdavus valdyti savaldybėms jos savininkas išlieka valstybė. Svarbu tiktai įstatyme nustatyti griežtą valstybinę kontrolę ir atsakomybę už tinkamą žemės nzudojimą ir apsaugą, taip pat valstybės institucijos teisę panaikinti neteisėtus savivsldybių sprendimus.

Vaizdo įrašas-Vasario 16-osios Aktas

 

Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai balandžio 6 dieną bus perduota eksponuoti Vokietijoje rasto Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalo…
15min.lt

AR CIVILIZACIJA SAUGO NUO GAMTOS STICHIJŲ?

Perskaitęs R. ZEMKAUSKO straipsnį “Apie gamtos prieglobstį ir kitokias baisybes” (Žurnalas IQ LIFE, 2016 m. Nr 6 (41), p. 20 ), noriu pasidalinti ir savo įžvalgomis. Autorius rašo, kad posakiai “gamtos prieglobstis”, “motina gamta”, “gamta-mūsų namai” ir kt., yra tik nuvalkiotos ir keistos klišės, nes tik civilizacija o ne gamta garantuoja saugų prieglobstį nuo bado, stichijų ir pavojų. Su tuo negaliu sutikti. Visų pirma, žmones gyvena ne kosmose ar beorėje erdvėje, bet ant žemės ir yra veikiami konkrečios gamtinės aplinkos. Gyventi, patenkinti savo poreikius ir vystytis žmonės gali tik dėka žemės ir gamtos teikiamų gėrybių. Todėl autoriaus kritikuojami posakiai turi gilią moralinę (dorovinę) prasmę ir nereikėtų jų taip nuvertinti. Antra, civilizacija pati atsirado gamtinės aplinkos ir žmonijos vystymosi dėka. Tačiau civilizacija dar negali visiškai apsaugoti žmonių nuo klimato kaitos padarinių, audrų, potvynių, uraganų ir kitokių gamtos stichijų. Gamtos teršimas, niokojimas ir kitokia neapgalvota ar savanaudiška žmogaus veikla dažnai ir sukelia tokias gamtos anomalijas.Todėl sutinku su autoriumi, kad tik žmoniškumas (bet ne civilizacija) mus verčia gerbti, saugoti ir mylėti gamtą.

KONSULTACIJA :žemės iki 10 ha įsigijimas.

Dažnai gaunu klausimus ar asmenys, siekiantys įsigyti žemės ūkio paskirties žemės iki 10 ha privalo būti ūkininkai ir gauti Nacionalinės žemės tatnybos (NŽT) leidimą?  Paaiškinu, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kurios plotas neviršija 10 ha arba prie turimos žemės papildomai perkant žemės sklypą, jeigu abiejų žemės sklypų bendras plotas neviršija 10 ha, turi asmenys, nebūdami ūkininkai, kvalifikacinių įgūdžių iš jų nereikalaujama ir NŽT leidimo pirkti tokią žemę nsreikia. Užpildoma tik nustatytos formos deklaracija. Be go,  pirmumo teisę įsigyti tokią žemę turi asmenys , kurių žemės sklypas yra įsiterpęs tarp parduodamos valstybinės ar privačios žemės sklypų arba ribojasi su tais sklypais.

Eduardas Monkevičius

 

?

KONSULTACIJA: žemės sklypų sujungimas

K O N S U L T A C I J A.

 

Dėl žemės sklypų sujungimo investiciniam projektui įgyvendinti.

 

Alytaus m. savivaldybės darbuotoja pateikė klausimą kokia yra galimybė sujungti kelis žemės sklypus, kurių vienas yra privati nuosavybė, kitas valstybės nuosavybė, o trečias priklauso savivaldybei į vieną žemės sklypą, kuris reikalingas stambiam innvesticinniam projektui įgyvendinti.?

Atsakydamas į Jūsų klausimus paaiškinu, kad Jūsų nurodytus žemės sklypus sujungti į vieną žemės sklypą, reikalingą investiciniam projektui įgyvendinti, galima taikant įstatymų reglamentuojamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams arba ypatingos valstybinės svarbos objektams procedūras. Tokių procedūrų vykdymą reglamentuoja Žemės įstatymo 45-48 straipsniai ( Valstybės žinios, 1994, Nr34-620) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės ( Valstybės žinios, 2005, Nr 104-3839). Kai žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams, kurių svarbą patvirtina Vyriausybė arba Seimas, tuomet žemės paėmimo procedūrą reglamentuoja specialus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos objektus įstatymas (Valstybės žinios, 2011, Nr 49-2362).

Jeigu investicinis projektas  nėra ypatingos  valstybinės ar tarpvalstybinės svarbos, kurią turi pripažinti Vyriausybė, turi būti taikoma Žemės įstatymo ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių reglamentuojama žemės paėmimo  visuomenės poreikiams procedūra. Kitu atveju taikomas minėtas specialus įstatymas. Žemės sklypai visuomenės poreikiams (Jūsų atveju-investiciniam projektui įgyvendinti) gali būti paimti ir sujungti į vieną  žemės sklypą nežiūrint į tai ar žemės yra privati, savivaldybės ar valstybinė ar naudojama patikėjimo teise. Pirmuoju atveju prašymą su aiškinamuoju raštu ir įstatyme nurodytais dokumentais pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Jūsų atveju-investiciniam projektui įgyvendinti) procedūrą nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia savivaldybės taryba, o antruoju atveju-Vyriausybė. Kiekvienu atveju patenkinus prašymą,  Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, ir nuo jo priėmimo dienos savivaldybė inicijuoja specialiojo  ar detaliojo  teritorijos plano rengimą, arba žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto ir žemės sklypų plano rengimą ( jeigu parengti teritorijų planavimo dokumentai), kurių rengimo  metu ir atliekami žemėtvarkos darbai, susiję su žemės sklypų, reikalingų investiciniam projektui įgyvendinti, sujungimu, padalinimu ar atidalinimu.

Atlikus šiuos darbus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti sujungtą žemės sklypą visuomenės poreikiams (Jūsų atveju-investiciniam projektui įgyvendinti), įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre ir perduoti naudotis investicinio projekto vykdytojui.

Plačiau apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir jų vykdymą galite pasiskaityti mano knygoje. (Monkevičius E. Žemės teisė ir administravimas. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2014 m., p. 196-217.)

 

Eduardas Monkevičius.

 

ŽEMĖS SAUGIKLIŲ ĮSTATYMAS

Žemės saugiklių įstatymas.

Nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę įgijimo sąlygas ir tvarką, taip pat ribojimus bei draudimus reglamentuoja specialus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas.[1] Įstatymu siekiama išspręsti įsisenėjusias ir nuo Lietuvos nepriklausomybės  atkūrimo laikų  neišspręstas socialines problemas.  Mūsų nacionalinis turtas-žemės ūkio paskirties žemės plotai dažnai buvo naudojami ne pagal  paskirtį, arba apskritai nenaudojami,  apleisti ir dirvonuoja, tuo tarpu kai  išsivysčiusiose Vakarų valstybėse jos katastrofiškai trūksta. Didelius plotus tokios žemės  pigiai supirko  ne žemdirbiai, bet  fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie neketino jos dirbti, o siekė investuoti savo kapitalą į žemę, didinti jos kainą ir monopolizuoti žemės rinką, o kai laisvos žemės nebeliks, ją brangiai perparduoti arba išnuomoti. Nežiūrint į tai, kad įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas buvo ribojamas iki 500 ha  vienai šeimai, supirkėjai įsigudrino apeiti  šį draudimą ir  per jų įsteigtas bendroves ir įmones, kurių akcininkai ar dalininkai neretai buvo tie patys  tiek Lietuvos, tiek ir užsienio valstybių  piliečiai ir supirkti tūkstančius hektarų   žemės. Skaitykite toliau