Perskaitęs R. ZEMKAUSKO straipsnį „Apie gamtos prieglobstį ir kitokias baisybes“ (Žurnalas IQ LIFE, 2016 m. Nr 6 (41), p. 20 ), noriu pasidalinti ir savo įžvalgomis. Autorius rašo, kad posakiai „gamtos prieglobstis“, „motina gamta“, „gamta-mūsų namai“ ir kt., yra tik nuvalkiotos ir keistos klišės, nes tik civilizacija o ne gamta garantuoja saugų prieglobstį nuo bado, stichijų ir pavojų. Su tuo negaliu sutikti. Visų pirma, žmones gyvena ne kosmose ar beorėje erdvėje, bet ant žemės ir yra veikiami konkrečios gamtinės aplinkos. Gyventi, patenkinti savo poreikius ir vystytis žmonės gali tik dėka žemės ir gamtos teikiamų gėrybių. Todėl autoriaus kritikuojami posakiai turi gilią moralinę (dorovinę) prasmę ir nereikėtų jų taip nuvertinti. Antra, civilizacija pati atsirado gamtinės aplinkos ir žmonijos vystymosi dėka. Tačiau civilizacija dar negali visiškai apsaugoti žmonių nuo klimato kaitos padarinių, audrų, potvynių, uraganų ir kitokių gamtos stichijų. Gamtos teršimas, niokojimas ir kitokia neapgalvota ar savanaudiška žmogaus veikla dažnai ir sukelia tokias gamtos anomalijas.Todėl sutinku su autoriumi, kad tik žmoniškumas (bet ne civilizacija) mus verčia gerbti, saugoti ir mylėti gamtą.