Amazonės džiunglių gaisrai-žmogaus savanaudiškumo padarinys

Amazonės džiunglių gaisrai Brazilijoje 2019 m. sunaikino tūkstančius ha vertingo miško, žuvo neįkainojamą vertę turinčios augalijos ir gyvunijos rūšys, sunaikinta gausi biologinė įvairovė. Vietos gentys buvo priverstos palikti savo gyvenamąsias vietas, liko be pastogės ir maisto. Tai dar labiau padidino Brazilijos gyventojų skurdą, pagilino socialinius konfliktus. Apie tai pranešta ir Lietuvos žiniasklaidoje, kalbėta TV laidose. Mokslininkų nuomone tai globali pasaulinės reikšmės ekologinė katastrofa, nes Brazilijos džiunglės laikomos “pasaulio plaučiais”kurie filtruoja masinę oro taršą ir įtakoja klimato kaitos procesus.Reikia sutikti su mokslinikų nuomone, kad planetos žaliųjų plotų sunaikinimas yta klimato kaitos padarinys. Sunku patikėti, kad tai savaiminis ar atsitiktinis Amazonės džiunglių gaisras. Tuo labiau, kad toks gaisras kilo jau ne pirmą kartą. Galimai tai tyčinis padegimas savanaudišku tikslu-siekiant kuo daugiau džiunglių plotų panaudoti žemės ūkyje, miestų, gyvenviečių, infrastruktūros plėtrai ar kitoms  privačių kompanijų ar korporacijų reikmėms. Paradoksalu bei neįtikėtina, kad net XXI amžiuje kartojasi istorija, kuomet Pietų Amerikos kolonizatoriai sunaikino didžiulius džiunglių plotus ir išnaikino ištisas indėnų gentis, siekdami prievarta pasisavinti džiunglių žemes ir jų gyvenamąsias vietas. Sunku suprasti ir Brazilijos vyriausybę, kuri atsisakė tarptautinės pagalbos ir paramos arba iškėlė sąlygą, kad tomis lėšomis disponuotų pati vyriausybė. Tačiau kokia garantija, kad tos lėšos bus panaudotos pagal paskirtį, o ne išgrobstytos ar panaudotos kitais tikslais.? Atsižvelgiant į tai kad tokie gaisrai yra ne vien tiktai Brazilijos vidaus reikalas, bet pasaulinės reikšmės problema, būtinas tarptautinių organizacijų įsikišimas, siekiant išsiaiškinti gaisrų priežastis ir įgyvendinti jų prevencijos priemones.