TEISĖS STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS TARPUKARIO LIETUVOJE.

„Nepakanka gerbti savo tautos ir valstybės istoriją. Ją reikia tyrinėti, vertinti ir aktualizuoti. Leisti mus mokyti ir įkvėpti. Mieli Teisės fakulteto klausytojai, baisuoklis virusas – vis dar Lietuvoje. Todėl paskaitos vyks tik nuotoliniu būdu. Tai – iššūkis ne tik man, bet ir lektoriams. Esu dėkinga teisininkui prof.dr.Eduardui Monkevičiui, pasiūliusiam paskaitas“Iš teisinės minties istorijos“.  Paskaita skirta Teisės  fakulteto klausytojams, bet atvira visiems besidomintiems. „           

Dekanė  Birutė Štuikienė

Paskaitų ciklą „Iš teisinės minties istorijos“ pradeda pirmoji paskaita, kurios tikslas yra trumpai apžvelgti pirmosios aukštosios mokyklos – Aukštųjų kursų, vėliau VDU ir Teisių fakulteto įsteigimo ir teisės studijų juose organizavimo istoriją tarpukario Lietuvoje. Sekančiose paskaitose siekiama apžvelgti VDU Teisių fakulteto veiklą, žymiausių profesorių ir dėstytojų darbus ir teisines idėjas,  teisės studijų po VDU atkūrimo  istoriją, taip pat humanistinių teisės idėjų tęstinumą 

                                                               

 

Idėja atkurti pirmąją nacionalinę aukštąją mokyklą Lietuvoje pradėta įgyvendinti iš karto po nepriklausomybės atkūrimo. Jaunai, tik atsikūrusiai Lietuvos valstybei labai trūko nacionalinių kvalifikuotų darbuotojų valstybės valdyme, ypač teisingumo vykdymo srityje, todėl aukštosios mokyklos įsteigimas ir veikla, taip pat teisinės minties sklaida ir visuomenės teisinis švietimas tapo vienu iš svarbiausių pirmosios Lietuvos vyriausybės uždavinių. Lietuvos Tarybai  Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. aktu paskelbus nepriklausomos demokratiniais pagrindais sutvarkytos Lietuvos valstybės atkūrimą, jau tų pačių metų gruodžio 5 d. pirmosios vyriausybės posėdyje  buvo priimtas sprendimas atkurti Vilniaus universitetą ir patvirtintas jo Statutas. Statutą parengė dar nuo 1907 m. Vilniuje veikusi Lietuvių mokslo draugija, vadovaujama Lietuvos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus. Statute numatyta įsteigti keturis fakultetus: teologijos, socialinių mokslų, gamtos ir matematikos. Tačiau tuometinė geopolitinė padėtis nulėmė, kad universitetas Lietuvoje buvo įkurtas tik po ketverių metų. Tik ką gimusiai Lietuvos valstybei  jau  nuo 1919 m. pradžios teko kovoti su bolševikais, lenkais ir bermontininkais, trūko lėšų bei išteklių, todėl greitu laiku atidaryti universitetą nebuvo jokių galimybių. Tuomet Lietuvių mokslo draugijos pastangomis 1919 m. Vilniuje įsteigti Aukštieji mokslo kursai, kuriems vadovavo daktaras Jonas Basanavičius. Kursuose buvo 117 klausytojų, dėstė 11 dėstytojų, tarp jų žinomi asmenys: Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Augustinas Janulaitis, J. Vabalas – Gudaitis, Zigmas Žemaitis ir kt. Kai Lenkijos kariuomenė 1919 m. balandžio 19 d. užėmė Vilniaus kraštą, didžioji dalis Aukštųjų mokslo kursų dėstytojų persikėlė į Kauną. Lietuvos vyriausybė persikėlė į Kauną dar 1919 m. pradžioje. Aukštieji mokslo kursai Vilniuje veikė ir toliau, kol juos 1921 m.  Lenkijos okupacinė valdžia uždarė ir atidarė savo Stepono Batoro vardo universitetą, veikusį iki 1939 m. Tokiu būdu mėginimas įkurti pirmą lietuvišką universitetą Vilniuje baigėsi nesėkmingai. Tuo tarpu persikėlę i Kauną Lietuvos mokslo atstovai ir šviesuomenė, remiami Vyriausybės, dėjo pastangas atkurti pirmą lietuvišką universitetą Kaune.

1922 m. gegužės 22 d. einantis Lietuvos Respublikos prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis pasirašė ir pateikė  svarstyti Steigiamajam Seimui Lietuvos universiteto statutą, kurį jis patvirtino 1922 m. kovo 24 d. Nuo 1930 m. minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktį, Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto  (VDU) vardas. Pirmasis universiteto rektorius buvo prof. Jonas Šimkus, vėliau jį keitė kiti žinomi to meto asmenys, tarp jų profesoriai, Mykolas Biržiška, (1926-1927), Mykolas Riomeris  (1927-1928, 1933-1939)   Stasys Šalkauskis  (1939-1940). Ir kt. Universitete patvirtintas pataisytas Statutas, kuris įtvirtino jo autonomijos, akademinės laisvės ir demokratinius valdymo bei veiklos pagrindus. Paskaitos universitete oficialiai prasidėjo 1922m. kovo 6 d. Vyriausioji universiteto valdymo institucija buvo rektoriaus vadovaujama fakultetų dekanų taryba. Svarbiems mokymo-mokslo ir kitiems reikalams aptarti buvo kviečiamas jungtinis visų profesorių susirinkimas. Vykdomoji universiteto institucija buvo Senatas, kurį sudarė vieneriems metams renkami  rektorius, prorektorius, sekretorius ir  fakultetų dekanai. Pradžioje universitete buvo įsteigti 5 fakultetai: teologijos, socialinių mokslų, medicinos, gamtos-matematikos, ir technikos. Buvusieji Aukštųjų kursų skyriai reorganizuoti į katedras toliau tęsė savo darbą įkurtame universitete į kurį perėjo dirbti ir  šių kursų profesoriai bei dėstytojai, o kursų klausytojams suteiktas studentų statusas. Vėliau universitetas plėtėsi, buvo reorganizuoti esantys ir įsteigti nauji fakultetai ir katedros. 

Vytauto Didžiojo universitetas tarpukario Lietuvoje buvo vienintelė aukštoji mokykla, kurioje dėstė aukščiausi Lietuvos Respublikos pareigūnai, valstybės veikėjai ir žinomi intelektualai: pirmasis valstybės prezidentas Antanas Smetona, ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras, Juozas -Tumas Vaižgantas, Maironis, Vincas Mykolaitis Putinas, Vincas Krėvė-Mickevičius, Balys Sruoga, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Jonas Jablonskis, Tadas Ivanauskas, Mykolas Riomeris ir eilė kitų. Universitete vyravo liberali studijų politika, buvo skiriamas ypatingas dėmesys laisvės, demokratijos ir humanizmo idėjų propagavimui, mūsų tautos istorinės atminties ir susitelkimo puoselėjimui.  Kartu buvo puoselėjamos modernumo, liberalumo ir partnerystės vertybės, kurios VDU išliko ir iki mūsų dienų.

VDU Socialinių mokslų fakultete pradžioje buvo organizuota ir veikė  Teisės katedra . 1922 m. balandžio 12 d. (de jure)  įsteigtas  atskiras Teisių fakultetas. Oficiali (de facto) Teisių fakulteto veiklos pradžia yra 1922 m. rugsėjo 16 d. kai įvyko pirmasis fakulteto tarybos posėdis, o tų pačių metų rugsėjo 18 d. prasidėjo ir paskaitos. Pirmuoju Teisių fakulteto dekanu ir profesoriumi Lietuvos Respublikos Prezidento 1922 m. birželio 20 d. aktu paskirtas Petras Leonas, žinomas to meto teisės teoretikas, buvęs  Aukštųjų kursų Teisės skyriaus vedėjas, kursų klausytojams skaitęs teisės enciklopedijos ir civilinės teisės dalykų paskaitas. Tuo pačiu Prezidento aktu buvo paskirti kiti Teisių fakulteto profesoriai: Augustinas Janulaitis, Mykolas Riomeris, Kazys Šalkauskas, Simanas Beliackinas, Oskaras Buchleris, Antanas Tumėnas ir kt. Teisių fakultete veikė net 15 katedrų: teisės enciklopedijos, romėnų teisės istorijos ir dogmos (kanonų teisės), Lietuvos teisės istorijos, politinės ekonomijos, teisės filosofijos istorijos, valstybinės teisės, statistikos, finansų, civilinės teisės, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, administracinės teisės, prekybinės teisės ir tarptautinės teisės. Vėliau kai kurios katedros buvo reorganizuotos ir jų liko trylika. 1931 m. įsteigta Klaipėdos krašto Teisės katedra, kuriame galiojo Vokietijos teisė. Buvo siekiama parengti kvalifikuotus teisininkus ir Klaipėdos kraštui. Civilinę  teisę ir procesą, taip pat ir administracinę teisę vokiškai dėstė Vokietijos profesoriai A.Seangeris ir A. Baumgartenas. 

 Studijos teisių fakultete buvo organizuotos taip kad be privalomų teisės dalykų studentai turėjo mokytis užsienio kalbų, istorijos, psichologijos  logikos ir kitų dalykų. Tuo buvo siekiama parengti plačios erudicijos aukštos kvalifikacijos teisininkus. Teisininko diplomui gauti studentai turėjo išklausyti visą dėstomų dalykų kursą, gauti šių dalykų taip pat pratybų ir seminarų įskaitas, išlaikyti egzaminus ir parašyti  ne mažiau kaip 20 mašinraščio puslapių diplominį darbą. Diplominio darbo ginti nereikėjo, jį vertino darbo vadovas-profesorius ar kitas fakulteto dekano paskirtas dėstytojas. 1924-1939 m. Teisių fakultetas Lietuvai parengti  959 aukščiausios kvalifikacijos teisininkus. VDU Teisių fakultetas egzistavo iki 1939 m. pabaigos.  Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą  Lietuvos Respublikos Seimas tų pačių metų gruodžio 13 d. priėmė Universitetų įstatymą, pagal kurį Lietuvoje turėjo veikti du universitetai-Vilniuje ir Kaune: Vilniaus universitetas (VU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Į Vilniaus universitetą , 1940 m. sausio 18 d. specialiu Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu  kartu su  mokymo, studentų ir pagalbiniu personalu, mokymo priemonėmis ir inventoriumi buvo perkelti VDU Humanitarinių mokslų Teisių fakultetai. Tuo buvo siekiama Vilniaus universitete įdiegti VDU  puoselėtą lietuvišką akademinę kultūrą ir tradicijas. Į Vilniaus universiteto  naują Teisės fakultetą buvo pasiųsti dirbti žinomi VDU profesoriai A. Janulaitis,  M. Riomeris, A. Rimka ir kt. Naujo Teisės fakulteto dekanu buvo paskirtas profesorius Augustinas Janulaitis. Tuo Teisių fakulteto istorija iš esmės baigėsi, tačiau jo profesorių ir dėstytojų pedagoginė – mokslinė veikla tarpukario Lietuvoje  turėjo didžiulę reikšmę teisinės minties ir visuomenės teisinės kultūros raidai, sudarė tvirtą mokslinį pagrindą tolimesnei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto veiklai.

Prof. dr. Eduardas Monkevičius.

Copyright © 2021 kaunastau.lt