Įžvalgos ateičiai.
Geriausias Lietuvos valstybės, jos Konstitucijos ir teisinės sistemos kūrėjų atminimas ir įamžinimas yra Lietuvos Sąjūdžio idėjų ir veiklos principų įgyvendinimas bei tęstinumas mūsų dienomis. Aukščiausias jo tikslas buvo sukurti demokratinę, teisinę, visuotinės gerovės Lietuvos valstybę, kurio turime siekti ir mes. Prisiminkime Konstitucijos 2 str., kuriame parašyta“Lietuvos valstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso tautai.“ Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mūsų valstybę kuria atskirai paėmus ne tik Seimas ar Vyriausybė, ar Partijos ar žmonių grupės, bet pirmiausia Lietuvos tautą sudaranti visuomenė visumoje. Nuo visuomenės sąmoningumo, socialinio aktyvumo, pilietiškumo, meilės ir pasiaukojimo savo Tėvynei labai daug priklauso, kokia bus ateityje mūsų valstybė ar bus gerbiamos ir saugomos žmogaus teisės ir laisvės, garbė ir orumas. Turime daug gražių mūsų visuomenės geranoriškumo, pagarbos ir užuojautos kitam žmogui, patriotizmo pasireiškimo pavyzdžių. Tai visuomenės lėšų aukojimas seneliams ir neįgaliems vaikams, bendruomeninių globos namų vaikams steigimas ar jų auklėjimas šeimose, savanoriška jaunuolių ir kitų asmenų tarnyba Lietuvos kariuomenėje, Šaulių sąjungoje, atskirų bendruomenių aktyvi veikla ginant savo teises ir kt. Tačiau esama dar daug negatyvo mūsų visuomenėje : susipriešinimo, žmogaus garbės ir orumo pažeidimų, siekio pažeminti kitą ar iš jo išsityčioti, bet kokia kaina, nesiskaitant su priemonėmis, įgyvendinti savo egoistinius savanaudiškus poreikius. Tas negatyvas pirmiausia sklinda nuo politikų, plačiai ir su mėgąvimusi skleidžiamas žiniasklaidoje, daro neigiamą įtaką visuomenėje ir ypač mūsų vaikams. Prisiminkime, kad vaikai ir jaunoji karta ima pavyzdį iš suaugusiųjų. Didelę žala daro žmogaus ar bendruomenės vis dar pasitaikantys teisių ir laisvių, garbės ir orumo pažeidimai, įvairūs nusikaltimai prieš žmogų ir visuomenę. Pirmaeilis uždavinys kuriant demokratinę, teisinę ir visuotinės gerovės Lietuvos valstybę yra visuomenės sąmoningumo, moralinių dorovinių vertybių, pilietiškumo, patriotizmo ir aktyvumo ugdymas, žmogaus teisių ir laisvių, garbės ir orumo, bet kokių negatyvių reiškinių viešinimas ir viešas pasmerkimas įvairiomis įmanomomis priemonėmis. Praktika parodė, kad viešumas yra labai efektyvi priemonė kovojant su įvairiomis negerovėmis. Tokiu būdu, visuomenės politinis, socialinis ir teisinis švietimas įgauna naują prasmę ir reikšmę mūsų dienomis. Ypač didelę reikšmę turi Trečiojo amžiaus universitetai, kurių klausytojai yra įvairių socialinių sluoksnių ir įvairaus amžiaus bei išsilavinimo klausytojai. Svarbu tiktai kad būtų panaudotos įvairios visuomenės švietimo formos: paskaitos , seminarai, diskusijos, o jų turinys būtų tiesiogiai susietas su konkrečios visuomeninio gyvenimo problemos nagrinėjimu. Teisinio švietimo metu svarbu dar ne tik aiškinti konstituciją, įstatymus, žmogaus teises bei pareigas, bet ir jų įgyvendinimo problemas, tarptautinių ir Lietuvos teismų praktiką. Eduardas Monkevičius