STATYBA PRIVAČIAME MIŠKE:TEISINIAI KLAUSIMAI
Eduardas Monkevičius
2025 m. balandžio 28 d.
Pastaruoju metu daug diskusijų sukėlė Seimo narių „Nemuno aušra“ frakcijos įregistruoti Miškų įstatymo pakeitimai, kurie leistų privačiuose ketvirtos kategorijos (ūkiniuose miškuose) statyti laikinus iki 24 kv.m. ploto poilsio statinius (vasarnamius). Šiuo metu jokie statiniai miško žemėje neleidžiami, išskyrus kai kurias išimtis. Diskusijų dalyvių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni tokiems pasiūlymams pritarė, kiti buvo priešingos nuomonės. Pastarieji įžvelgė grėsmes miško ir visos natūralios gamtos saugumui, jeigu tokie Miškų įstatymo pakeitimai būtų priimti. Svarbu atsižvelgti ir į teisinį šio klausimo aspektą.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje konstatavo, kad siūlomi šio įstatymo pakeitimai „prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui ir teisinės valstybės principui“, nes visi miško savininkai, naudotojai ir valdytojai privalo saugoti gamtinę aplinką, nebloginti jos būklės ir nedaryti jai žalos. Ūkinių miškų esama ir saugomose teritorijose todėl vasarnamių statyba ir naudojimas keltų grėsmę šioms teritorijoms, sudarytų dirbtines kliūtis žmonėms jose lankytis. Visa tai prieštarautų ir Konstitucijos ginamam visuomenės interesui išsaugoti natūralią gamtinę aplinką.
Tačiau tokia išvada yra pernelyg abstrakti ir nesiremia jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ji turėtų remtis tokių statinių poveikio miškui ir aplinkai tyrimu ir vertinimu, kurį turėtų atlikti Aplinkos ministerijos specialistai. Tiktai atlikus tokį tyrimą galima vertinti prieštarauja ar neprieštarauja Konstitucijai ir visuomenės interesui vasarnamių statyba ir naudojimas privačiame miške. Tokio tyrimo nebuvo atlikta, todėl ir Teisės departamento išvada šioje dalyje yra nepagrįsta.
Išvadoje taip pat keliamos abejonės ar tokia vasarnamių statyba privačiame miške nesukurs prielaidų stichiškam miškų užstatymui, neaišku koks bus jų tūris ir aukštis, kas ir kaip vykdys statybos kontrolę ir pan. Tokios abejonės nesunkiai gali būti pašalintos tobulinant Miškų įstatymo pakeitimų redakciją, po kurios nebūtų kliūčių tuos pakeitimus priimti , jeigu būtų tokia Seimo narių valia.
Privačiuose pokalbiuose taip pat abejojama tokios statybos privačiame miške tikslingumu, nes neaišku kokia nauda gali būti miško savininkui iš tokio vasarnamio, kuris bus laikinas, be patogumų, elektros ir vandens, o pasibaigus terminui turės būti nugriautas. Be to, daroma prielaida, kad čia slypi tokių vasarnamių gamintojų ir statytojų interesas pelningai parduoti tokius vasarnamius. Tačiau čia jau yra miško savininko teisė pasirinkti, kas jam yra naudinga , o kas ne.
Kita vertus, kyla klausimas ar Seimui nepriėmus minėtų Miškų įstatymo pakeitimų nebūtų varžomos miško savininko nuosavybės teisės ?
Konstitucijos 23 straipsnyje parašyta: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymas“. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad nuosavybės teisė yra žmogaus prigimtinė teisė ir daugelio kitų asmens teisių įgyvendinimo sąlyga. Nuosavybės neliečiamumas reiškia, kad savininkas turi teisę valdyti ir naudoti jam priklausantį turtą savo nuožiūra ir reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, o valstybės pareiga saugoti ir ginti privačią nuosavybę.(Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas).Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti, nes ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, priešingų teisei veiksmų ir dėl visuomenei būtino bei konstituciškai pagrįsto poreikių laikantis šių sąlygų: ribojimai galimi tik remiantis įstatymu, jie turi būti būtini demokratinėje visuomenėje , siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, laikantis proporcingumo principo. Miškai, žemė, vandens telkiniai ir saugomos teritorijos yra ypatingos reikšmės nuosavybės objektai, neįkainojama nacionalinė vertybė. Tinkamo jų naudojimo ir apsaugos užtikrinimas yra viešas interesas, žmogaus ir visuomenės egzistavimo ir išlikimo sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Tuo tikslu miško, žemės sklypo ar vandens telkinio savininkui gali būti nustatyti tam tikri nuosavybės teisių ribojimai. Tačiau tokie ribojimai ar draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti, nevaržyti savininkų ir kitų asmenų teisių labiau negu būtina visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. ( Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Seimui atsisakius priimti siūlomus Miškų įstatymo pakeitimus būtų apribota privataus miško savininko nuosavybės teisė, t.y. teisė savo nuožiūra valdyti ir naudoti savo turtą. Tačiau ar tokie apribojimai būtų konstituciškai pagrįsti lieka atviras klausimas. Tai pagrįsti gali atliktas išsamus tyrimas apie vasarnamių statybos ir naudojimo privačiame miške poveikį miškui ir gamtinei aplinkai, visuomenės interesams lankytis miškuose, galimybes įgyvendinti aplinkosaugos priemones ir kontrolę. Svarbu taip pat išsiaiškinti kiek savininkų ir kuriose vietovėse pageidautų statyti ir naudoti vasarnamius. Tuomet būtų aišku, ar toks poveikis miškui ir aplinkai būtų kenksmingas ar apskritai neturėtų didelės reikšmės. Svarbi ir visuomenės nuomonė, todėl reikėtų daugiau diskusijų tuo klausimu, nes gamta yra visų mūsų namai. Praverstų pasidomėti Švedijos, Norvegijos bei kitų valstybių patyrimu statant ir naudojant vasarnamius privačiuose miškuose.