Žiniasklaidos laisvė ir atsakomybė

Visiškai pritariu pasiūlymui griežtinti žiniasklaidos priemonių socialinę ir teisinę atsakomybę, už publikacijų turinį, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti žodžio ir spaudos laisve, pataikauti ir tarnauti atskirų verslo grupių ir partijų interesams, skleisti dezinformaciją ir klaidinti visuomenę, tyčiotis iš privačių ir viešųjų asmenų ar juos visaip žeminti. Atėjo laikas kultūringai žiniasklaidai, teikiančiai prioritetą moralinėms dorovinėms vertybėms, skatinančios visuomenės ir ypač jaunimo dvasinį tobulėjimą. delfi.lt Bakas siūlo nedelsiant griežtinti licencijas žiniasklaidai ir parengti civilinio turto konfiskavimo įstatymą Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas dalinosi pasiūlymais, kuriuos, jo nuomone, reikėtų nedelsiant įgyvendinti, kad ateityje pavyktų apsaugoti visuomenę nuo niekam neatskaitingų neteisėtą įtaką darančių galios centrų.

Ar viešas asmuo turi teisę ginti savo garbę ir orumą nuo šmeižto ir įžeidimų? Seimui priėmus Civilinio kodekso papildymą apie viešojo asmens teisę reikalauti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo jeigu viešai arba per žiniasklaidos priemones buvo paskelbtos žinios, žeminančios jo garbę ir orumą, sukėlė kai kurių žurnalistų ir kitų asmenų priešingą reakciją, tarsi būtų pasikėsinta į spaudos ar nuomonės laisvę. Ko taip sunerimo ir net įniršo šie asmenys? Jeigu viešojo asmens kritika būtų objektyvi ir konstruktyvi, be faktų išgalvojimų ar iškraipymų, neįžeidžiant viešojo asmens ir nežeminant jo orumo, jokių problemų nekiltų. Viskas priklauso nuo kritikuojančiojo asmens moralės nuostatų ir kultūros. Priešingu atveju negalima atimti iš viešojo asmens, kuris kartu yra ir privatus asmuo ir turi taip pat privatų gyvenimą, teisės ginti teisme savo garbę ir orumą ir reikalauti atlyginti padarytą jam žalą. Taip yra visame civilizuotame pasaulyje ir tai nelaikoma spaudos ar nuomonės laisvės suvaržymu.