Periodinis internetinis leidinys. (Online) 2026 m. ISSN 3030-1432

  • ŽINIASKLAIDOS LAISVĖ IR ATSAKOMYBĖ

    Visiškai pritariu pasiūlymui griežtinti žiniasklaidos priemonių socialinę ir teisinę atsakomybę, už publikacijų turinį, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti žodžio ir spaudos laisve, pataikauti ir tarnauti atskirų verslo grupių ir partijų interesams, skleisti dezinformaciją ir klaidinti visuomenę, tyčiotis iš privačių ir viešųjų asmenų ar juos visaip žeminti. Atėjo laikas kultūringai žiniasklaidai, teikiančiai prioritetą moralinėms dorovinėms vertybėms, skatinančios visuomenės ir ypač jaunimo dvasinį tobulėjimą. delfi.lt Bakas siūlo nedelsiant griežtinti licencijas žiniasklaidai ir parengti civilinio turto konfiskavimo įstatymą Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas dalinosi pasiūlymais, kuriuos, jo nuomone, reikėtų nedelsiant įgyvendinti, kad ateityje pavyktų apsaugoti visuomenę nuo niekam neatskaitingų neteisėtą įtaką darančių galios centrų.

    Ar viešas asmuo turi teisę ginti savo garbę ir orumą nuo šmeižto ir įžeidimų? Seimui priėmus Civilinio kodekso papildymą apie viešojo asmens teisę reikalauti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo jeigu viešai arba per žiniasklaidos priemones buvo paskelbtos žinios, žeminančios jo garbę ir orumą, sukėlė kai kurių žurnalistų ir kitų asmenų priešingą reakciją, tarsi būtų pasikėsinta į spaudos ar nuomonės laisvę. Ko taip sunerimo ir net įniršo šie asmenys? Jeigu viešojo asmens kritika būtų objektyvi ir konstruktyvi, be faktų išgalvojimų ar iškraipymų, neįžeidžiant viešojo asmens ir nežeminant jo orumo, jokių problemų nekiltų. Viskas priklauso nuo kritikuojančiojo asmens moralės nuostatų ir kultūros. Priešingu atveju negalima atimti iš viešojo asmens, kuris kartu yra ir privatus asmuo ir turi taip pat privatų gyvenimą, teisės ginti teisme savo garbę ir orumą ir reikalauti atlyginti padarytą jam žalą. Taip yra visame civilizuotame pasaulyje ir tai nelaikoma spaudos ar nuomonės laisvės suvaržymu.

  • AR CIVILIZACIJA SAUGO NUO GAMTOS STICHIJŲ?

    Perskaitęs R. ZEMKAUSKO straipsnį „Apie gamtos prieglobstį ir kitokias baisybes” (Žurnalas IQ LIFE, 2016 m. Nr 6 (41), p. 20 ), noriu pasidalinti ir savo įžvalgomis. Autorius rašo, kad posakiai „gamtos prieglobstis”, „motina gamta”, „gamta-mūsų namai” ir kt., yra tik nuvalkiotos ir keistos klišės, nes tik civilizacija o ne gamta garantuoja saugų prieglobstį nuo bado, stichijų ir pavojų. Su tuo negaliu sutikti. Visų pirma, žmones gyvena ne kosmose ar beorėje erdvėje, bet ant žemės ir yra veikiami konkrečios gamtinės aplinkos. Gyventi, patenkinti savo poreikius ir vystytis žmonės gali tik dėka žemės ir gamtos teikiamų gėrybių. Todėl autoriaus kritikuojami posakiai turi gilią moralinę (dorovinę) prasmę ir nereikėtų jų taip nuvertinti. Antra, civilizacija pati atsirado gamtinės aplinkos ir žmonijos vystymosi dėka. Tačiau civilizacija dar negali visiškai apsaugoti žmonių nuo klimato kaitos padarinių, audrų, potvynių, uraganų ir kitokių gamtos stichijų. Gamtos teršimas, niokojimas ir kitokia neapgalvota ar savanaudiška žmogaus veikla dažnai ir sukelia tokias gamtos anomalijas.Todėl sutinku su autoriumi, kad tik žmoniškumas (bet ne civilizacija) mus verčia gerbti, saugoti ir mylėti gamtą.

    Eduardas Monkevičius

  • ŽEMĖS TEISĖ IR ADMINISTRAVIMAS (vadovėlis)

     

    Vadovėlyje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas ir Konstitucinio Teismo doktriną, taip pat į pastaruoju metu įvykusius esminius žemės santykių teisinio reguliavimo  pokyčius, sistemingai ir  nuosekliai  aiškinami  Žemės teisės, kaip  nacionalinės teisės šakos, pagrindiniai teisiniai institutai, jos funkciniai ryšiai su konstitucine, administracine, civiline teise, Lietuvos ir Europos Sąjungos aplinkos teise. Aiškinamos žemės ir gamtinės aplinkos santykių teisinio reguliavimo ir administravimo, viešojo ir privataus interesų   konfliktų derinimo problemos bei jų sprendimo galimybės globalizacijos sąlygomis. Pateikiama žemės nuosavybės ir naudojimo pažeidimų prevencijos, teisinės atsakomybės taikymo ir ginčų sprendimo administracinės bei teisminės praktikos  apžvalga.

    Skiriamas pirmiausia studentams, kurie  Žemės teisės dalyką studijuoja nuolatinių, ištęstinių ir nuotolinių studijų būdu. Tačiau gali būti naudingas ir   aplinkosaugos, žemės ir miškų ūkio ir kt., praktiniams darbuotojams, kaip komentaras sprendžiant praktines žemės  teisės taikymo bei  administravimo problemas. ( Vilnius: Registrų centras, 2014)

    A u t o r i u s Eduardas Monkevičius