Autoriaus Archyvai: Monkevičius Eduardas

Monkevičius Eduardas

Socialinių mokslų (teisė) daktaras, profesorius, šešių knygų ir eilės straipsnių lietuvių, anglu ir vokiečių kalbomis žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos klausimais autorius ar bendraautorius. Lietuvos teisininkų draugijos Garbės narys.

STATYBA PRIVAČIAME MIŠKE: TEISINIAI KLAUSIMAI

STATYBA PRIVAČIAME MIŠKE:TEISINIAI KLAUSIMAI

Eduardas Monkevičius

2025 m. balandžio 28 d.

 

Pastaruoju metu daug diskusijų sukėlė Seimo narių  „Nemuno aušra“ frakcijos įregistruoti Miškų įstatymo pakeitimai, kurie leistų privačiuose ketvirtos kategorijos (ūkiniuose miškuose)  statyti laikinus iki 24 kv.m. ploto poilsio statinius (vasarnamius). Šiuo metu jokie statiniai miško žemėje neleidžiami, išskyrus kai kurias išimtis.  Diskusijų dalyvių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni tokiems pasiūlymams pritarė, kiti buvo priešingos nuomonės. Pastarieji įžvelgė grėsmes miško ir visos natūralios gamtos saugumui, jeigu tokie Miškų įstatymo pakeitimai būtų priimti. Svarbu atsižvelgti ir į teisinį šio klausimo aspektą.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje konstatavo, kad siūlomi šio įstatymo pakeitimai „prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui ir teisinės valstybės principui“, nes visi miško savininkai, naudotojai ir valdytojai privalo saugoti gamtinę aplinką, nebloginti jos būklės ir nedaryti jai žalos. Ūkinių miškų esama ir saugomose teritorijose todėl vasarnamių statyba ir naudojimas keltų grėsmę šioms teritorijoms, sudarytų dirbtines kliūtis žmonėms jose lankytis. Visa tai prieštarautų ir Konstitucijos ginamam visuomenės interesui išsaugoti natūralią gamtinę aplinką.

Tačiau tokia išvada yra pernelyg abstrakti ir nesiremia jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ji turėtų remtis tokių statinių  poveikio miškui ir aplinkai tyrimu ir vertinimu, kurį turėtų atlikti Aplinkos ministerijos specialistai. Tiktai atlikus tokį tyrimą galima vertinti prieštarauja ar neprieštarauja Konstitucijai ir visuomenės interesui vasarnamių statyba ir naudojimas privačiame miške. Tokio tyrimo nebuvo atlikta, todėl ir Teisės departamento išvada šioje dalyje yra nepagrįsta.

Išvadoje taip pat keliamos abejonės ar tokia vasarnamių statyba privačiame miške nesukurs prielaidų stichiškam miškų užstatymui, neaišku koks bus jų tūris ir aukštis, kas ir kaip vykdys statybos kontrolę ir pan. Tokios abejonės nesunkiai gali būti pašalintos tobulinant Miškų įstatymo pakeitimų redakciją, po kurios nebūtų kliūčių tuos pakeitimus priimti , jeigu būtų tokia Seimo narių valia.

Privačiuose pokalbiuose taip pat abejojama tokios statybos privačiame miške tikslingumu, nes  neaišku kokia nauda gali būti miško savininkui iš tokio vasarnamio, kuris bus laikinas, be patogumų,  elektros ir vandens, o pasibaigus terminui turės būti nugriautas. Be to, daroma prielaida, kad čia slypi tokių vasarnamių gamintojų ir statytojų interesas pelningai parduoti tokius vasarnamius. Tačiau čia jau yra miško savininko teisė pasirinkti, kas jam yra naudinga , o kas ne.

Kita vertus, kyla klausimas ar Seimui nepriėmus minėtų Miškų įstatymo pakeitimų nebūtų varžomos miško savininko nuosavybės teisės ?

Konstitucijos 23 straipsnyje parašyta: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymas“. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad nuosavybės teisė yra žmogaus prigimtinė teisė ir daugelio kitų asmens teisių įgyvendinimo sąlyga. Nuosavybės neliečiamumas reiškia, kad savininkas turi teisę valdyti ir naudoti jam priklausantį turtą savo nuožiūra ir reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, o valstybės pareiga saugoti ir ginti privačią nuosavybę.(Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas).Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti, nes ji gali būti įstatymu  ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, priešingų teisei veiksmų ir dėl visuomenei būtino bei konstituciškai pagrįsto poreikių laikantis šių sąlygų: ribojimai galimi tik remiantis įstatymu, jie turi būti būtini demokratinėje visuomenėje , siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, laikantis proporcingumo principo.  Miškai, žemė, vandens telkiniai ir saugomos teritorijos yra ypatingos reikšmės nuosavybės objektai, neįkainojama nacionalinė vertybė.  Tinkamo jų naudojimo ir apsaugos užtikrinimas yra viešas interesas,  žmogaus ir visuomenės egzistavimo ir išlikimo sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Tuo tikslu miško, žemės sklypo ar vandens telkinio savininkui gali būti nustatyti tam tikri nuosavybės teisių ribojimai. Tačiau tokie ribojimai ar draudimai turi būti  konstituciškai pagrįsti, nevaržyti savininkų ir kitų asmenų teisių labiau negu būtina visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. ( Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

Seimui atsisakius priimti siūlomus Miškų įstatymo pakeitimus būtų apribota privataus miško savininko nuosavybės teisė, t.y. teisė savo nuožiūra valdyti ir naudoti savo turtą. Tačiau ar tokie apribojimai būtų konstituciškai pagrįsti lieka atviras klausimas. Tai pagrįsti gali atliktas išsamus tyrimas apie vasarnamių statybos ir naudojimo privačiame miške poveikį miškui ir gamtinei aplinkai, visuomenės interesams lankytis miškuose, galimybes įgyvendinti aplinkosaugos priemones ir kontrolę. Svarbu taip pat išsiaiškinti kiek savininkų ir kuriose vietovėse pageidautų statyti ir naudoti vasarnamius. Tuomet būtų aišku, ar toks poveikis miškui ir aplinkai būtų kenksmingas ar apskritai neturėtų didelės reikšmės. Svarbi ir visuomenės nuomonė, todėl reikėtų daugiau diskusijų tuo klausimu, nes gamta yra visų mūsų namai. Praverstų pasidomėti  Švedijos, Norvegijos bei kitų valstybių patyrimu statant ir naudojant vasarnamius privačiuose miškuose.

PRISIMINIMAI. Kaip prieš 40 m. studentai protestavo prieš „mokslinį komunizmą”

BENEDIKTAS ŠETKUS

Su šakėmis prieš traukinį: kaip prieš keturis dešimtmečius protestavome dėl „mokslinio komunizmo“

2024-06-16     VORUTA.LT

Pradėjus studijuoti 1979 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Istorijos-pedagogikos fakultete, iš aukštesnio kurso studentų išgirdome apie mus laukiantį didžiausią išbandymą – Mykolo Burokevičiaus dėstomą kursą „Mokslinis komunizmas“. Vyresnieji teigė, kad išleisti „mokslinio komunizmo“ vadovėliai netinka, nes dėstytojas pripažįsta tik savo paskaitų užrašus. Per paskaitas reikia užsirašyti skaitomą tekstą žodis žodin, nes kitu atveju per egzaminą galima susilaukti profesoriaus pastabos: „čia pats taip pridėjai, aš taip nesakiau“. Tokiu atveju aukšto įvertinimo jau gali nesitikėti.

Skaitykite toliau

Kauno LSMU gimnazijoje 2024 m. gegužės 17 d.

Su Arūnu Bučniu LSMU gimnazijoje Kaune. 2024 m. gegužės 17 d.
Mielas bičiuli Arūnai, nuoširdus ačiū už gražius ir prasmingus linkėjimus mano knygų „Prigimtinė teisė ir žemė” bei „Kunigaikščiai Veryhos ir Lietuva” įteikimo ptoga.Mums su žmona išties buvo malonu susipažinti su Tavo vadovaujama gimnazijja, jos kolektyvu, mokiniais, istorija ir pasiekimais.Įspūdinga, kad tiek daug nuveikta ugdant mūsų jaunąją kartą ir puoselėjant gimnaziją. Telaimina Dievas Jus, bendradarbius ir mokinius ir įkvepia naujiems darbams ir pasiekimams

.

Mintys apie laimę

KAS YRA LAIMĖ ? Tai dvasinė žmogaus būsena konkrečiose gyvenimo situacijose., kai žmogus patiria euforiją ir gyvenimo džiaugsmą.  Žmogus yra laimingas i tuomet, kai gali maloniai bendrauti su savo tėvais, sutuoktiniu, vaikais, draugais ir artimaisiais, dalintis sėkme ir rūpesčiais, padėti vieni kitiems kuo gali, mylėti ir džiaugtis gyvenimu. Tai  yra didelė laimė. Pažvelkite į senolius susikabinusius už parankių ir vaikščiojančius jūros pakrante-jie yra laimingi, kad yra sveiki ir turi vienas kitą. Arba į būrį vaikų ir vaikaičių sulaukusių sveikų savo tėvų ir senolių, Jie taip pat yra laimingi, nes gali džiaugtis vieni kitais. Laimingos yra ir tos jaunos poros kurios džiaugiasi abipuse meile ir pagarba, savo mažylių juoku ir išdaigomis. Laimingas yra ir vienišas žmogus, kuris turi galimybę įprasminti save veikloje ir kūryboje, bendrauti su kitais žmonėmis. Pasirodo kiek nedaug kartais reikia dėl pilnos laimės. 

Profesoriaus A.Skurvydo mintys apie laimę:

„Visą šį ankstyvą rytmetį mąstau apie mūsų vienos baigiamos rengti publikacijos „generalinę” išvadą. Ištyrėm daugiau nei tūkstantį saugusių Žmonių. Pagrindinis tyrimo klausimas: nuo ko tvirčiausiai priklauso Žmonių laimė (subjektyvus savo laimingumo vertinimas). Labai daug įvairų veiksnių ištyrėme – nuo sveikos gyvensenos stiliaus bei kūno masės indekso iki charakterio tipo, emocinio intelekto, streso, subjektyvios savijautos profilio, gyvenimo svarbiausių dalykų (vertybių), patirtų patyčių ir smurto vaikystėje ir dar daug kitų rodiklų. Visą rytmetį ieškau „vieno sakinio apibendrinimo”, kad jis būtų ir originalus, ir įdomus, ir suprantamas. O tai man nemažas iššūkis. Šiai minutei apibendrinimas yra toks.” Žmonių suvokiama laimė yra daug daugiau, nei vien tik sveikas gyvenimo stilius (fizinis aktyvumas, sveika mityba, pilnavertis miegas, nerūkymas ir alkoholio nevartojimas), antsvorio neturėjimas, malonios emocijos, pinigų kiekis ir/ar geras išsilavinimas bei kiti „tardiciniai rodikliai”, pavyzdžiui, loginis protas ir/ar empatiškumas. Kad Žmonės jaustųsi laimingi yra daug svarbiau, kad jie gebėtų valdyti savo emocijas, siektų savęs nuolatinio tobulinimo, būtų gyvybingais, energingais bei atsparūs viso gyvenimo stresams, nelaimėms. O tam pasiekti reikia pastangų, kurios ne visados būna malonios. Dažnai laimingų Žmonių gyvenimą lydi ir nuovargis, ir problemos, ir neaiškumas jų galvoje”. 2023m. rugpjūčio 18 d.

PATYČIOS LIETUVOJE

 

STRAIPSNIO „PATYČIOS LIETUVOJE“ KOMENTARAS

Pagarba gerb. kolegai prof. dr. Ignui Vėgėlei už drąsias ir prasmingas mintis ir idėjas ginant prigimtines ir konstitucines žmogaus teises ir laisves. Linkiu daug ištvermės ir sėkmės šioje kilnioje ir be galo svarbioje veikloje. Patyčios, kito asmens įžeidinėjimai ir pažeminimai yra išties globali žmogaus teisių, garbės ir orumo pažeidimų problema, kurią išspręsti yra gana problematiška. Visais visuomenės raidos periodais buvo yra ir bus žmonių kurie tik tokiu būdu gali save išreikšti ir susireikšminti, nes nieko daugiau nemoka ir nesugeba. Tokiems žmonėms yra svetimos moralinės dorovinės vertybės, jie jų paprasčiausiai nepripažįsta. Jie visuomet jaučiasi teisūs, pripažįsta tik savo tiesą ir jokie argumentai jų negali įtikinti  pakeisti savo nuomonę. Blogiausia, kad tai persiduoda jaunimui-ateities kartoms. Dėl to tokių žmonių paviešinimas ir demaskavimas, taip pat ir teisinio reguliavimo tobulinimas gali padėti bent iš dalies išspręsti šią problemą.

 Ignas VėgėlėPatyčios Lietuvoje“

Tokio masto, kokio dar nėra buvę. Jau spėjome įprasti, kad socialiniuose tinkluose vieni iš kitų tyčiojasi pasiskiepiję ir nesiskiepiję.

Skaitykite toliau